Pastaruoju metu Lietuvos organizacijų darbo santykių srityje vis dažniau atskleidžiamas (darbuotojų savižudybės, skundai įvairioms valstybės tarnyboms, teismams) mobingas/psichologinis smurtas. Lietuvos teisės aktai tiesiogiai neakcentuoja mobingo valdymo, tačiau kova su juo yra įtvirtinta teisės aktuose per darbdavio rūpestingumo/ rūpinimosi pareigą, kurią reglamentuoja keletas Lietuvos įstatymų, susietų su darbo santykiais, darbo sutarčių teisė ir su ja susijusi teismų praktika. Lietuvos įstatymai numato darbdavio pareigą sukurti darbuotojams saugią darbo aplinką, atlikti profesinės rizikos veiksnių vertinimą, įgyvendinti efektyvias prevencines priemones ir vykdyti pasirinktų priemonių stebėseną. Psichinio smurto apraiškos darbo vietoje, darbuotojų sveikatos ir saugos tyrimų atlikimas kiekvienam darbdaviui turi tapti prioritetu.

Ar darbdaviai ir darbuotojai išnaudoja esamą teisinį reguliavimą? Kurie Lietuvos teisės aktai numato mobingo/psichologinio smurto valdymo organizacijoje prievolę darbdaviui? Kuriuos vidaus teisės aktus darbdavys galėtų papildyti mobingo valdymą reguliuojančiomis teisinėmis nuostatomis, koks šių nuostatų turinys? Atsakymus į šiuos ir kitus aktualius kovos su mobingu organizacijoje klausimus teisiniais aspektais išgirsite seminaro metu.